- žugara
- 2 žùgara scom. (1) 1. J.Jabl(Vl), K.Būg, DŽ1, BII185(Slv), Šlv kas labai smarkus, pasiutęs, akiplėša; bjaurybė: Kurs jodosi po suolus, stalus, visur siaučia, tas yra žùgara J. Ji tokia žùgara – tuo puola į akis Jrb. Ai, mergos dabar žùgaros, kazokai, ką tę ir sakyt Jd. Jau jos anyta tokia žùgara VšR. Eik tu, žùgara, niekadirby! Skr. O tu žùgara, ko tu čia prieš vyrus tampais! Žvr. O tu žùgara, žùgara, iš tavęs niekad gražesnio žodžio negirdžiu Gs. 2. BII185, Vlkv džiūsna, labai išaugęs žmogus: Užaugo toks žùgara – nei į mietą, nei į tvorą Plk.
Dictionary of the Lithuanian Language.